OPEN LETTER TO JANGMANG HAOKIP, FREELANCE JOURNALIST

Nisim 19th May, 2025 nikho a Social Media a "SoO STAGE KALVAL ICHAL NAISAI HIH LAI UVE" kiti  thuso na bolna'a Thadou Lamkai Pu Michael Lamjathang namin phahna ho donbutna*

Amasan nang hin thuso na bolna ho ahin Pu Michael Lamjathang Haokip hi demthei/demmo in noise tah in nadem jingin, na jachat ding leh najum ding gelna a tuni chan a donbut louva na kikoi ahi. Hinla Pu Michael Lamjathang Haokip na noisena hi asangbeh tan hiche jeh a donbutna nakipe ahi. Akisei jouse hi nangin na kikoudoh leh na kilamdoh ahi.

1. Amasan Kuki Nampi/Nation na seihi aumlou jouthu nasei ahi. Kuki jong AKT kiminputsah a Tribe khat a recognized kibol ahitai. Pu Michael Lamjathang Haokip hi Thadou ahin Kuki ahipoi. Chuleh Thadou Tribe kilah jouse jong legally a kuki hilou ahi. Thadou ka Tribe Kuki ka nation kiti jong hi kuki ho propaganda/narratives ahin, bul leh bal neilou jou thua kilhepna ahi. Thadou-kuki Tribe jong aumpoi. Thu kisei hi na hetna khel lam jong himaithei ahin akisei hohi adih ham adih lou ham ana kikhol in. Manipur Kuki Tribes Recognition Demand Committee Joint Secretary Kh. Chongloi thuso dated 11th July, 2002, Kuki hi Nation/Nampi ahipoi. Independent Country khat sunga Nation khat bou aumin Nation chom aumthei poi. Indian National hinom lou chu India Govt. dou ahi. Tribe leh Nation hi India Constitution sunga um ahin, koitobang thu hetoh lou leh kholtoh lou hon Kuki Nation/Nampi atiu hi India Govt douna thucheng aseiju ahi. Kuki Tribes Council 30th September, 2020 Langol, Imphal a Thuphon, Govt. in Kuki hi Schedule Tribe Category sunga akoija Kuki Tribe ati ahi. *Tupet a eiho nop leh da thu umlouva Nam dang hon Kuki Tribe a bou eihet u ahin, eiho lungsuhto mai maija Nampi/Nation ihiuve itiu ahibouve.* Kuki Tribes Council in nisim 22nd April, 2023 a M. Songgel Khopi, Ccpur a Any Kuki Tribe Recognition Cum Celebration abolnaova Independent Country khat sunga two Nation theory ahithei poi, *Kuki chu Nation/Nampi akonin Tribe asotaove tin gelkhel pou hite. Kuki hi nation/nampi hilou Tribe joh ahi. Revolutionary movement bolhon Nation/Nampi tijongleu India Govt. in Kuki Tribe tia bou ahet ahi.* Chuleh Pu N. Lhungdim Thangting House, Molnom Article jih ho jong ana kivet in. 

2. Thadou Tribe/Nam leh Kuki Tribe/Nam (AKT) kikhenna hi Thadou ho sem ahipon Kuki ho sem ahi. Hiche hi Constitutional Separation ahi. Kuki hon Thadou kahipoi natiu leh Thadou hon jong kuki kahipoi katiu hi nahet ngai ahi. *Thadou hon kuki kahi pouve katiu hi kuki douna ahipon kahi lounao joh kaseiju ahi.* 

3. Nisim 17th May, 2025 ni a Guwahati Meeting a Kuki CSOs lamkai ho leh SOOs Group lamkai ho kihouna thudol a kuki lamkai ho na demnom leh jangpet in sei in, Pu Michael Lamjathang Haokip hi jana neiloutah a namin phah ngailou ahi. Pu Michael hin ipi suhkhel/bolkhel anei ham, nahet ho evidence pum a nahin pohdoh ding ahi. Kuki Lamkai (CSOs+SOOs Group) ho direct a nadem ngamlou leh thipbeh tan. 

4. Kuki CSOs lamkai Thingnoi backing neiho chunga imacha nasei ngampon, Thadou lamkai Guwahati Meetinga jaolou ho na minphahna ding aumpoi. Thingnoi hi nikhat leh hung beiding ahi. Thadou Nam miten thudih kadin piu ahin thudih chu itih hijongle manglou ding ahi. Freelance Journalist nahi ham, Thingkho leh Malcha nahi ham, Media Evangelist nahi ham, Media a thusei dan nahepon *"Media/Journalism ethics"* kiti nanei poi. Kuki nahi leh kuki thu leh kuki lamkai ho thubou sei in lang, Thadou leh Thadou Lamkai ho thu nang sei angaipoi. 

5. KLA in nana pangin, Pu Letkholun in tahsan tah a nahin manchah leh Meitei Noti hotoh nanop chetna lam in, HIV+ nahilo ahi. Chujouvin UKLF na belkit in, na chatvai jeh a, Organisation in na paidoh ahi.

6. Kuki Inpi Manipur General Secretary napoh lai in, Meitei CSOs hotoh *"Manipur kaiba yaroi"* nasap khomna lam uva, Kuki Thingnoi lamkai khat in na ngeiphe abeh chu kihet jingin. Aumlou Kuki Inpi Manipur na semdoh uvin achainan Kuki Tribe chu Any Kuki Tribes na minputsah uva, Naga ho douna jal a Meilhei ho ngailut leh lungsetna nachan uva Kuki Tribe AKT recognition na kiboldoh u ahin, tua AKT/Kuki Tribe na boldoh peh uva Meilhei ho chunga na soset sang uva kipathu na seidiu joh ahi. 

7. Na hung kisemthah in Pathen vangbohna jallin Revenue Deptt, Manipur Govt noija natohna nahin kimu hi phaten kitoh inlang, Service Conduct Rules dungjui in gam leh lei phongkoh tahih le chun kadeisah lheh e.

Thubul a kisei banga na jachat ding gelna a tuni chan a donbut louva na kikoi ahin hinla nangin Pu Michael Thadou hi character assassination nabol jing jeh a tunia donbutna kipe nahi. Akisei jouse hi nangin na kikoudoh leh kiholdoh ahi. Hijeh in tukal chihnan ana nei maitan. *I am so sorry hinla nang namo joi*.

Thadou Nam Ngailu,

T. Thadou, Ex-TSA Leader
Motbung, Manipur

WAP
Share:

No comments:

Post a Comment

Comments not related to the topic will be removed immediately.

Recent Posts

Popular Posts

Articles

SUBSCRIBE

Thangkhal Bible in Mobile

Mobile phone a Thangkhal NT Bible koih ding dan

Read Thangkhal NT Bible

JOIN KV fb

ZOMI FINS

PHOTO GALLERY

THANGKHAL COSTUMES
TBCWD TOUR 24-Sept-2022
Kulhvum Prayer

Blog Archive